Ar jūs:

jaučiate stiprius emocinius išgyvenimus ir dažnai jaučiatės emociškai išsekę;

intensyviai išgyvenate aplinkos veiksnius, nuolat apdorojate informaciją;

manote turintys turiningą ir sudėtingą vidinį pasaulį;

esate labai pastabus detalėms;

išgyvenate kitų jausmus ir nuotaikas;

chaotiškos, triukšmingos situacijos jus itin lengvai išbalansuoja;

pasijuntate itin pažeidžiami matydami agresiją;

esate jautrus kai kurioms medžiagoms (vaistams, alkoholiui, kavai ir pan.);

jums sunku išbūti konfliktinėse situacijose, jautriai reaguojate į asmeninę kritiką;

sunku apsibrėžti ribas ir pasakyti „ne“;

esate labai savikritiški, jums sunku priimti savo klaidas;

dažnai mieliau laiką leidžiate vieni, kad pailsėtumėte ir atkurtumėte emocinę energiją?

Jei į daugumą klausimų atsakėte „taip“ ir išvardytas jausenas patiriate dažnai ir itin intensyviai, gali būti, jog priklausote 20 proc. žmonių, kurie vadinami itin jautriais asmenimis. Likusieji 30 proc. yra vidutiniškai jautrūs, o 50 proc. yra vadinamieji atsparieji.

Prigimtinė savybė

Pandemijos ir karo fone jautrumas atrodo visiškai normali savybė – visi nerimaujame. Savaime jautrumas nėra liguista reakcija. Tačiau esama žmonių, kurių didesnis jautrumas nulemtas biologiškai. Psichologijoje asmens jautrumas apdorojant sensorinę informaciją vadinamas sensoriniu procesiniu jautrumu, o jo turėtojas – itin jautriu asmeniu (IJA, angl. highly sensitive person, HSP). Itin jautrus asmuo į sensorinę informaciją reaguoja lėčiau, ją ilgiau „gromuliuoja“. Harvardo universiteto psichologas Jeromeʼas Kaganas, didelę savo profesinės veiklos dalį skyręs jautrumo tyrinėjimui, teigia, jog iš prigimties itin jautrūs arba susivaržę asmenys – tai ypatingas žmonių tipas.

Pasak psichologės, psichoterapeutės Genovaitės Petronienės, nustatyta, kad ši asmenybės psichologinė savybė būdinga kas penktam žmogui. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog tokie žmonės turi jautresnę nervų sistemą (jų nervinės ląstelės yra hiperaktyvios, o pojūčiai – aštresni), skiriasi jų smegenų dalis, atsakinga už emocijas (baimės, nerimo) ir jausmus, – migdolinis kūnas yra gerokai didesnis. Dar vienas neurofiziologijos atradimas – dopamino sistema veikia silpniau, t. y. itin jautrūs asmenys nėra priklausomi nuo dopamino. Pasak psichologės, atlygio hormono jiems išsiskiria mažiau, taigi jautruoliai nejaučia didelio poreikio rizikuoti, jie ilgiau mąsto, pasveria riziką. G. Petronienė atkreipia dėmesį, kad itin jautriu žmogumi gimstama ir jautri nervų sistema yra normali, iš esmės neutrali savybė. Beje, gamtoje irgi esama jautruolių: antilopės, beždžionės, karvės, pelės yra įvardijami kaip itin jautrūs gyvūnai.

Jautrumo aspektai

Viena pirmųjų IJA aprašė psichoterapeutė Elaine N. Aron 1996 m. knygoje „Itin jautrus asmuo“ (angl. „The Highly Sensitive Person“), ir pati sau „diagnozavusi“ IJA. Pasak autorės, paprastas ir išsamus šios savybės apibrėžimas gali būti apibrėžiamas anglų kalbos akronimu „does“ (liet. „daro“), kuris puikiai išreiškia jos aspektus. „D“ simbolizuoja informacijos apdorojimo nuodugnumą, gilumą (angl. „depth“).

Itin jautrių asmenų esminis bruožas yra tas, kad prieš veikdami jie stebi ir svarsto. Kiekvieną dalyką jie apmąsto intensyviau, nesvarbu, ar jį supranta, ar ne. Raidė „O“ reiškia tai, kad jie lengviau sudirgsta (angl. „overstimulated“), nes į viską kreipdami daugiau dėmesio tokie žmonės greičiau pavargsta. „E“ pabrėžia dėmesingumą emocinėms reakcijoms ir stipriai empatijai, kuri, beje, padeda pastebėti ir sužinoti. „S“ simbolizuoja jautrumą (angl. „sensitivity“) visoms subtilybėms. Dažniausiai IJA yra labai sąžiningi ir linkę į pedantiškumą. Jie yra itin kūrybiški, natūraliai empatiški, turi stipriai išreikštą intuiciją.

Beje, mažai kam žinomas faktas, jog apie IJA rašė ir Carlas Gustavas Jungas, vienas iš analitinės psichologijos pradininkų, pats neabejotinai priklausęs IJA. Itin jautriais asmenimis save yra įvardiję dainininkai Lorde ir Kanye Westas, aktorė Nicole Kidman. IJA priklausė ir Viktoras Franklis, parašęs savo garsųjį veikalą „Žmogus ieško prasmės“, Raineris Maria Rilke ir kt.

Kaip padėti sau

Nuodugnus informacijos apdorojimas („gromuliavimas“), didesnis kiekis patiriamų stimulų ir nuolat išreikšta empatija, kuria išsiskiria itin jautrūs asmenys, neišvengiamai veda į nuovargį, išsekimą, susijaudinimą ir patiriamą diskomfortą. Ypač jeigu toje aplinkoje yra labai daug stiprių dirgiklių, besitęsiančių ilgą laiką. Specialistų teigimu, labai svarbu jautruoliams pripažinti savo jautrumą, suprasti savo nervų sistemos ypatumus ir nustoti jausti kaltės ir gėdos jausmus dėl to, kokie jie yra. G. Petronienės žodžiais, ginti savo teises. Itin jautrūs asmenys į save dažniausiai žiūri kaip atsparieji ir mano, kad yra liguistai jautrūs, kažkokie ne tokie, bando apsimesti, kad jiems viskas gerai. „Pavyzdžiui, jiems gėda, kad iš vakarėlio išeina anksčiau, arba jaučiasi kalti, jei kelionėje nori valandą pailsėti. Tikru iššūkiu itin jautriems žmonėms gali tapti ir, pavyzdžiui, didelė šeima ar darbas atvirose erdvėse“, – sako psichologė. Pasak IJA tyrinėjusios Elaine N. Aron, itin jautrūs asmenys sunkiau pakelia naktines pamainas ar darbą slankiuoju grafiku. Jie taip pat lėčiau atsigauna po staigaus laiko juostų pasikeitimo.

Pripažinus savo jautrumą, verta pabandyti save apsaugoti nuo per didelių dirgiklių, kurie kelia stresą ir eikvoja taip brangią energiją. Kad gyvenimas netaptų vien išgyvenimu, svarbiausias itin jautrių asmenų uždavinys, anot G. Petronienės, yra sumažinti stimuliacijų kiekį. Pasak pašnekovės, itin jautrių žmonių reakcija į stresą bei pokyčius yra jautriojo nenaudai – jis daug sunkiau prisitaiko. Galbūt verta atsisakyti kai kurių kvietimų ir pasiūlymų, trumpinti pasibuvimų su kitais laiką, rasti laiko sau ir poilsiui. Jei viduryje dienos jaučiatės išsekę, bent 10 minučių užsidarykite ramioje vietoje, giliai pakvėpuokite.

„Itin jautriam žmogui svarbu rasti laiko pabūti ramiai, sudėlioti smegenyse „failus“ – viską, kas per dieną įvyko, susikaupusią informaciją ramiai apdoroti, kad įspūdžiai ramiai susigulėtų“, – pataria psichologė G. Petronienė. Nuo aplinkos triukšmo padėtų ausinukai, ausinės. Labai svarbu ir kokybiškas miegas: itin jautriems asmenims neišsimiegojimas – tarsi peilis. Jis yra pirmas dirgiklis, nuo kurio jautriau išgyvenami ir visi kiti veiksniai. Ne ta koja išlipote iš lovos – gali būti, kad jautriau į viską reaguosite. „Gerbkite natūralius savo organizmo ritmus ir eikite gulti iškart, kai tik pajuntate, jog norisi miego“, – pataria knygos „Itin jautrus asmuo“ autorė E. N. Aron. Net jei kankina nemiga, geriau gulėti užsimerkus negu nervintis atmerktomis akimis: pasak Aron, kadangi 80 proc. sensorinių dirginimų mus pasiekia per akis, paprasčiausias gulėjimas užsimerkus leidžia neblogai pailsėti.

Beje, socialiniai tinklai itin jautriems asmenims yra labai stiprus dirgiklis, galintis sukelti išsekimą, labai didelį nuovargį. Ribokite juose praleidžiamą laiką, prieš miegą net verta įjungti tylos režimą telefone, kad nepypsėtų iš socialinių medijų gaunami pranešimai. Dar geresnė priemonė – reguliari skaitmeninė „detoksikacija“, kuomet tam tikram laikui apskritai atsijungiama nuo socialinių tinklų. Pitsburgo universiteto medicinos centro duomenimis, 30 proc. keliskart per dieną socialinius tinklus tikrinančių žmonių skundžiasi nemiga bei miego sutrikimais, 25 proc. pasireiškia depresijos požymių. Itin jautriems asmenims žinioms per dieną rekomenduojama skirti ne daugiau kaip 10–15 minučių ir kaip įmanoma labiau vengti komentarų skilties.

Programėlės jautruoliams

Itin jautriems asmenims reaktyvumą sumažintų ir neramių minčių foną prislopinti padėtų specialios programėlės. Pavyzdžiui, „Gratitude365“, „Grateful“, „Daylio“ (skirti asmeniniams ir dėkingumo dienoraščiams), „Remente“ (tikslų s(i)ekimo), „Fabulous“ (įpročių keitimo), „Calm“, „Headspace“, „Stop Breathe Think“ (nusiraminimo, meditacijų) ir kt.

‍

‍

Straipsnio autorystė: Smartwellness.eu

‍