Niežulys: tarp realybės ir iliuzijos

Greta
Sausis 10, 2020

Niežulys: tarp realybės ir iliuzijos

16/4/2022

Manoma, kad niežėjimas kartą per savaitę vargina bent trečdalį populiacijos, o dešimtadaliui – reikalingas gydymas. Užsitęsęs niežulys itin neigiamai veikia gyvenimo kokybę. Nors įprastai tai – vienas dažniausių odos ligų simptomų, tačiau kartais jis pasireiškia ir nesant jokiam dermatologiniam negalavimui. Medikų teigimu, šis varginantis požymis gali išsivystyti dėl kelių priežasčių: dermatologinių, sisteminių ligų, neurologinių, psichogeninių faktorių, mišrių veiksnių. Šį kartą norime atkreipti dėmesį į psichogeninį niežulio pavidalą.

Parengta pagal www.skin.lt medžiagą

Niežėjimo pojūčio išsivystymui svarbios smegenys: kasantis jose išskiriami opioidai, kurie gali sukelti trumpą malonumo pojūtį, tačiau taip pat – sustiprinti niežulį. Smegenyse kilus niežėjimui vienu metu aktyvuojamos kelios sritys (motorinės, sensorinės, afektinės), kurios taip pat suaktyvėja galvojant apie niežėjimą arba kasymąsi. Taip pat nustatyta, jog noras kasytis gali apimti ir kalbant apie niežėjimą, matant besikasantį žmogų, įvairius vabzdžius. Dalis tyrimų įrodo, kad niežėjimą sukelia ir emocinis stresas, nes streso metu išskiriamas didelis kiekis įvairių niežulį skatinančių mediatorių. Tai leidžia daryti prielaidą, jog niežulio simptomui įtakos turi įvairūs psichologiniai veiksniai.

Gydytojų pastebėjimu, dažniausiai kasomasi nagais, tačiau retais atvejais odos pažeidimai padaromi naudojant įvairius objektus. Todėl tokie bėrimai neretai yra skausmingi, gali pasireikšti antrinė infekcija.

Psichologinio sutrikimo priežastis ir pasekmė

Psichogeninis niežulys apibūdinamas kaip niežėjimo sutrikimas, kurio metu niežėjimą bei jo stiprumą, tęstinumą lemia psichologiniai faktoriai. „Psichogeninis niežulys yra diagnozuojamas rečiau, nei jis iš tiesų yra paplitęs. Taip esti todėl, kad didžioji dalis niežėjimu besiskundžiančių pacientų kreipiasi į dermatologus ir niežulį traktuoja kaip odos ligos simptomą. Dažnai paneigiama psichologinio faktoriaus tikimybė, vengiama kreiptis į psichologus ar psichiatrus net rekomendavus dermatologui,“ – ilgamete patirtimi dalijasi prof. dr. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. Gydytoja dermatovenerologė teigia, jog nerimas ir depresija yra vienos iš niežėjimo pasekmių, o taip pat – dažnos niežėjimo atsiradimo priežastys. Psichogeniniai faktoriai, pavyzdžiui, obsesinis kompulsinis sindromas, psichozės, narkotinių medžiagų vartojimas, nerimas, depresija, dažnai sustiprina somatinius pojūčius, tokius kaip niežėjimas ar skausmas.

Kaip atpažinti psichogeninį niežėjimą?

Dažniausiai psichogeninio niežulio sukelti bėrimai yra nuokasos – ekskoriacijos (būna paviršinės, gilios, įvairaus dydžio bei formos). Esant užsitęsusiam kasymui, oda tampa hiperpigmentuota, sustorėjusi, gali susiformuoti mazgai, hipopigmentiniai atrofiniai randai. Gydytojų pastebėjimu, dažniausiai kasomasi nagais, tačiau retais atvejais odos pažeidimai padaromi naudojant įvairius objektus. Todėl tokie bėrimai neretai yra skausmingi, gali pasireikšti antrinė infekcija.

Nuokasos randamos tose kūno srityse, kurias lengviausia pasiekti plaštakomis: skalpo, veido, galūnių, pečių, krūtinės, pilvo. Nugaroje būdinga „drugelio sritis“ – centrinė, viršutinė dalis, kurioje nėra odos pažeidimų, nes ji sunkiau pasiekiama rankomis. Pastarasis simptomas itin būdingas psichogeniniam niežuliui. Nors šią ligą nustatyti nėra lengva, tačiau Prancūzų Psichodermatologijos Grupė (PPDG, angl. French Psychodermatology Group (FPDG) vadovaudamasi didelės apimties tarptautiniu tyrimu, sudarė diagnostinius kriterijus.

Privalomi simptomai:

- lokalus arba bendrinis niežėjimas be pirminio odos pažeidimo;

- lėtinis niežėjimas (>6 sav.);

- somatinės priežasties nebuvimas.

Papildomi simptomai:

- chronologinė sąsaja tarp niežėjimo atsiradimo ir vieno ar kelių gyvenimo įvykių, kurie galėjo sukelti psichologinius išgyvenimus;

- niežėjimo intensyvumas, susijęs su stresu;

- niežėjimo intensyvumas susijęs su cirkadiniu ritmu;

- sustiprėja ramybės metu ar neužsiimant jokia veikla;

- niežėjimas asocijuojamas su psichologinėmis būklėmis;

- niežėjimas, sumažėjantis vartojant psichotropinius vaistus;

- niežėjimas, kuris sumažėja taikant psichoterapiją.

Psichogeninis niežėjimas turėtų būti skiriamas nuo kliedesio, kuomet žmonės jaučia ropojimą, mato vabzdžius ar „vabaliukus“, juos bando nuimti, ištraukti ir nukasyti nuo odos.

„Vabaliukų“ sindromas

Specialistas turi patikrinti visas niežėjimą sukeliančias priežastis, ypač esant ne dermatologiniam niežėjimui, kuomet nėra matomų odos bėrimų, tik sukelti kasymosi. Netipiškas niežulio pasireiškimas, pavyzdžiui, susijęs su skausmu ar pojūčiais, primenančiais elektros impulsus, dažnai priskiriamas psichogeniniam niežuliui, nors iš tiesų tokie simptomai būdingesni neuropatiniam niežėjimui. Taip pat psichogeninis niežėjimas turėtų būti skiriamas nuo kliedesio, kuomet žmonės jaučia ropojimą, mato vabzdžius ar „vabaliukus“, juos bando nuimti, ištraukti ir nukasyti nuo odos.

„Svarbu atskirti psichogeninį niežėjimą nuo sukeltų odos pažeidimų, pavyzdžiui, artefaktinio dermatito. Paties paciento sukelti odos pažeidimai kyla dėl impulsyvaus, priverstinio ar kitokio nuolatinio odos kasymo, draskymo, traumavimo pagalbinėmis priemonėmis nesant kitų simptomų. Psichogeninis niežulys kyla dėl niežėjimo iliuzijos, kurį iš tiesų pacientas jaučia ir šis simptomas apibūdinamas kaip pagrindinis,“ – aiškina „Inovatyvios dermatologijos centro“ įkūrėja prof. dr. M. Bylaitė-Bučinskienė ir priduria, jog diagnozuoti bei gydyti psichogeninį niežulį yra sudėtinga. Reikalingas išsamus paciento ištyrimas, tarpdisciplininis bendradarbiavimas (dermatologo ir psichiatro ar psichoterapeuto), paciento noras gydytis bei priimti psichogeninio niežėjimo galimybę.

Autorystė: Smartwellness.eu ir Skin.lt


smartwellness.eu instagram