Plaukimas medicinos požiūriu

Greta
Sausis 10, 2020

Plaukimas medicinos požiūriu

2/9/2021

Visuomenėje įsigalėjęs mitas, jog plaukiojimas yra besąlygiškai naudinga fizinė veikla ar net vaistas nuo nugaros skausmų. Neretai stuburo problemų išvarginti žmonės, norėdami sau padėti, neria į baseiną. Deja, išlipęs iš jo, dažnas pasijunta tik blogiau, mat nugaros skausmas suintensyvėja. Sunku patikėti, jog plaukimas – viena žalingiausių sporto šakų. Kodėl?

Kada plaukioti naudinga?

Dažnai tenka girdėti, jog nuo stuburo negalavimų gali išgelbėti plaukimas. Tačiau gydant nugaros skausmą ši veikla gali būti naudinga tik tuomet, jeigu plaukiant dalyvaujantys raumenys atitinka fiziologinių normų ribas, o plaukiama – taisyklingai. Kitu atveju, nugaros skausmo gydymas baseine tėra mitas.

Norint įsivertinti plaukimo naudą ar žalą, pirmiausia reikia apsilankyti pas kineziterapeutą ir išsiaiškinti kaulų-raumenų sistemos, tame tarpe ir plaukime dalyvausiančių raumenų būklę. Dažniausiai esant nugaros skausmui plaukime dalyvaujantys raumenys būna ir taip įsitempę, t.y. sutrumpėję, tad praktikuojant šią veiklą jie dar labiau krypsta nuo savo fiziologinių normų ribų ir gilina nugaros skausmo problemą.

Ar tikrai mokame plaukti?

Stuburo gydymo centro įkūrėjas, bemaž 40 metų kaulų-raumenų sistemos sutrikimų gydymo patirtį sukaupęs neurologas, fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas Jonas Girskis iš savo pacientų neretai išgirsta: „Kaip man dar reikėjo prižiūrėti savo nugarą – aš juk plaukioju!“ Tačiau gydytojo įsitikinimu, ši fizinė veikla – tai tik laisvalaikio praleidimo būdas, o ne gydymas. „Kalbant apie profesionalų sportą, plaukimas – viena žalingiausių sporto šakų, kuri traumuoja stuburą. Profesionalų raumenys plaukiant stipriai įtempiami, o po to taip pat staigiai atleidžiami, todėl maži stuburo slanksteliai gauna didžiules atatrankas. Teko gydyti ne vieną patyrusį plaukiką su traumuotu stuburu,“ – patirtimi dalijasi gydytojas J. Girskis.

Medikas pastebi, jog plaukdamas savo malonumui mėgėjas dažnai uždūsta, nes nemoka teisingai kvėpuoti, dėl to jo raumenys ima spazmuoti. Be to, dažniausiai nepanardinama galva ir pertempiama kaklinė sritis. „Prieš siūlydamas pacientui plaukti, visuomet pasiteirauju, ar jis moka plaukti taisyklingai. Jei nemokšiškai plaukioja žmogus su disko išvarža – atlošęs kaip ančiukas galvą ir išlenkęs juosmeninę dalį, situacija tik dar labiau blogės, kol galiausiai žmogus, manantis, kad gydo stuburą, atsidurs ant operacinio stalo“, – įsitikinęs fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas.

Namų darbai plaukiantiems

Stuburo gydymo centro vadovė, konsultuojanti centro kineziterapeutė Greta Girskė įspėja – nusprendus plaukioti baseine reikia įsitikinti, ar nėra per daug įtempti nugaros plačiausias bei užpakaliniai kojų raumenys. „Jei šie raumenys yra netekę fiziologinio elastingumo, plaukimo metu jie itin įtemps stuburo juosmeninę dalį. Tai yra viena priežasčių, dėl kurios plaukiojantiems žmonėms neretai pradeda skaudėti nugaros apačią ir stuburo problemos dėl slanksteliams tenkančių netaisyklingų krūvių tik dar labiau gilinamos“, – aiškina G. Girskė ir priduria, jog kasdienė plačiausiojo raumens priežiūra ypač svarbi ne tik plaukiojantiems, bet ir irkluotojams, alpinistams, slidininkams.

Šių sporto šakų entuziastams reabilitacijos specialistė rekomenduoja kasdien atlikti tikslingą plačiausiojo nugaros raumens tempimo pratimą: atsiklaupkite ir bandykite paliesti kulnus sėdmenimis. Tuomet neatkeliant jų lenktis per juosmenį į priekį ir tuo pačiu metu tiestis kuo toliau ištiestomis rankomis į priekį.

Tuo pačiu iš lėto delnais slystama grindimis tarsi brėžiant lanką į dešinę, kol pajuntamas tempimas kairio peties šone (tempimą galima jausti ir žemiau). Tokioje padėtyje išbūnama 20-30 sekundžių. Tempiama 4 kartus. Pratimas atliekamas ir su kita kūno puse. Tempiant plačiausiąjį nugaros raumenį, tempiamos ir tos pačios pusės kvadratinio juosmens raumens skaidulos.

Tikslingi fiziniai pratimai  – organizmo higienos dalis

Atramos judamąjį aparatą sudaro per 200 kaulų, apie 650 raumenų ir maždaug 230 įvairaus dydžio sąnarių. Tai labai sudėtinga svertinė sistema, o jos darnus darbas leidžia žmogui nevaržomai judėti ir gerai jaustis. Todėl reikia stengtis nuolat rūpestingai prižiūrėti savo kūną, o kartu ir stuburą. Ne vienam gyvenimo džiaugsmą grąžinęs gydytojas teigia: jei netaisyklingai sportuojame ir neatkuriame prarastų raumenų fizinių ypatybių, kūno rezervai išsenka ir jis apie tai informuoja skausmu.

„Organizmo resursai – tarytum banko sąskaita. Nuolat naudojantis, bet per retai papildant ji greitai ištuštėja. Negalima aklai pulti sportuoti, jei neturima kūno vadybos pagrindų, nes tuoj lauks neigiamos pasekmės,“ – teigia medikas ir prieš renkantis sporto šaką, ar tai būtų plaukimas, ar bet kuri kita, privaloma išsiaiškinti, kokios būklės yra kūno raumenys, kurie gaus didžiausius krūvius pasirinkto sporto metu.

Stuburo gydymo centro kineziterapeutė Greta Girskė primygtinai ragina atskirti sportą nuo tikslingų fizinių pratimų. Mat sporte dažniausiai stiprinami ar tempiami visi iš eilės kūno raumenys, o tiksliniais fiziniais pratimais koreguojamos sutrikusios kaulų ir raumenų sistemos biomechaninės grandys. Problemų su stuburu turinčiam žmogui teks juos daryti kasdien, nes kūno profilaktika – kaip dantų valymas. „Skirti kūnui penkiolika minučių paros laiko daug kam atrodo neįveikiama užduotis. Tačiau išėję iš stomatologo kabineto juk neklausiame, ar dabar kasdien teks valytis dantis. Taigi egzistuoja ne tik dantų, bet ir kaulų-raumenų sistemos higiena“, – aiškina gydytojas J. Girskis.

Smartwellness.eu/Stuburo gydymo centras