Saulės šviesa turi teigiamą poveikį žmogaus sveikatai, savijautai ir darbingumui, tačiau taip pat gali sukelti daugybę odos problemų: nuo lengvo paraudimo iki vėžio, neretai išprovokuoja saulės alergiją arba fotodermatozes.

Parengta pagal www.skin.lt

Fotodermatozės yra odos ligos, kurias sukelia ar provokuoja ultravioletiniai saulės spinduliai (daugiausiai UVA). Jomis dažniau serga moterys ir šviesesnio odos tipo žmonės. Literatūroje išskiriama iki 30-ties skirtingų fotodermatozių tipų, tačiau dažniausiai pasitaikančios – polimorfinė šviesos dermatozė bei saulės spindulių sukelta dilgėlinė.

Saulės dilgėlinė

Saulės dilgėlinė yra reta (~0,08 proc. visų dilgėlinės atvejų), bet sunki fotodermatozė. Jai būdingas paraudimas, niežėjimas, bėrimas, panašus į nudilginimą. „Tai yra tikroji alergija saulei, nes veikiant UV spinduliams odoje vyksta įvairios imuninės reakcijos: gaminasi fotoalergenai, kurie po pakartotinio UV spindulių poveikio jungiasi su putliosiomis ląstelėmis ir sąlygoja būdingus bėrimus. Sunkiais atvejais, kai paveikiamas didelis odos plotas, gali ištikti ir gyvybei pavojinga alerginė reakcija – anafilaksinis šokas,“ – komentuoja „Inovatyvios Dermatologijos centro“ gydytoja Malvina Baikštienė. Dilgėlinė ir niežėjimas ryškesni UV spindulių veikiamose vietose, tačiau gali išberti ir drabužiais dengiamas kūno vietas, nes UVA spinduliai gali pereiti ir kai kurios tekstilės barjerą. Bėrimai išnyksta vengiant saulės per 24 valandas, o jei išlieka ilgiau –tai ne alergija, o vadinamoji polimorfinė šviesos dermatozė.

Polimorfinė šviesos dermatozė

Polimorfinė šviesos dermatozė yra pati dažniausia fotodermatozė, kurios paplitimas vidurio Europoje, Skandinavijoje ir JAV siekia ~10-20 proc. Nors tiksli šios ligos patogenezė nėra iki galo aiški, manoma, kad tai – lėto tipo hiperjautrumo reakcija į fotoalergenus, kurie gaminasi odoje veikiant UV spinduliams. Kaip byloja šios dermatozės pavadinimas, jai būdinga bėrimų įvairovė: gali pasireikšti dėmės, papulės, mazgeliai, plokštelės ar pūslelės, tačiau vertinant individualiai, kiekvienam pacientui paprastai būdingi vieno rūšies bėrimai, kuriuos visada lydi stiprus odos niežėjimas.

„Ši dermatozė dažniausiai pasireiškia pavasarį arba ankstyvą vasarą, kuomet po žiemos gauname nemažą saulės spindulių kiekį. Odos pažeidimai pasireiškia praėjus kelioms valandoms ar dienoms po UV spindulių poveikio, dažniausiai veido, kaklo, dekoltė, rankų ir kojų srityse,“ – aiškina gydytoja dermatovenerologė, prof. Matilda Bylaitė-Bučinskienė. Vasarai įsibėgėjus ši dermatozė sumažėja ar visai išnyksta, kartais atsiranda tolerancija saulei, tačiau bėrimai pasikartoja kiekvienais metais. Kartais po daugelio metų galimas ir spontaninis pagerėjimas arba net visiškas šios dermatozės išnykimas.

Kaip gydomi žalingi saulės „bučiniai“?

Saulės sukeltos dermatozės įtariamos apžiūrėjus odą, išklausius paciento skundų, pastebėjus sąsają su saulėtu metų laiku, buvimu saulėje ir atsiradusiais niežtinčiais bėrimais atvirose kūno vietose. Kraujo tyrimai atliekami, jei įtariamos kitos odos ar sisteminės vidaus ligos (raudonoji vilkligė, kraujo ligos ir t.t.). Patvirtinti fotodermatozės diagnozę padeda fotoprovakacinis testas, atliekamas su skirtingomis UV spindulių dozėmis ant odos.

Nors odos pažeidimai paprastai per kelias valandas (esant saulės dilgėlinei) ar dienas (esant polimorfinei šviesos dermatozei) praeina savaime, nepalikdami jokių žymių, minėti nemalonūs simptomai gali neigiamai paveikti gyvenimo kokybę, pavyzdžiui, trukdyti mėgautis atostogomis ar kita malonia veikla ir pan. Be visų standartinių apsaugos priemonių – tinkamų kremų nuo saulės SPF50+, apsauginių akinių bei tankaus audimo drabužių, šių fotodermatozių kontrolei dažniausiai skiriami vietiniai ar sisteminiai kortikosteroidai, antihistamininiai vaistai. „Siekiant išvengti šių dermatozių, efektyviausia profilaktikos priemonė yra išankstinis gydymas UVA ar UVB spinduliais – fototerapija, 3-4 kartus per savaitę. likus 4-6 savaitėms iki numanomo UV saulės spindulių poveikio ar atostogų. Siekiant užtikrinti minimalų UV spindulių poveikį prevencinė spinduliuotė skiriama tik esant specializuotai medicininei priežiūrai, o ne soliariumuose,“ – sako „Inovatyvios Dermatologijos Centro“ įkūrėja, gydytoja M. Bylaitė-Bučinskienė.

Prevencinės priemonės

Turintiems saulės alergiją arba padidėjusį jautrumą saulei, simptomų išvengti padės keletas patarimų:

·       Riboti buvimą saulėje, ypač, kuomet ji yra aktyviausia (10-15 val.)

·       Vengti staigaus saulės spindulių poveikio. Palaipsniui didinti buvimą lauke, kad odos ląstelės turėtų laiko prisitaikyti prie saulės šviesos. Tiesioginiais saulės spinduliais mėgautis pradėti reikėtų nuo 15-20 min. per dieną.

·       Akiniai nuo saulės, drabužiai ilgomis rankovėmis, plačiabriaunė skrybėlė padeda apsaugoti odą nuo UV spindulių poveikio.

·       Naudoti kremą nuo saulės. Rinktis plataus spektro apsauginius kremus (nuo UVA ir UVB spindulių), kurių SPF ne mažiau 30, o geriausia – SPF 50+. Rekomenduojama juos tepti kas 2 val.

‍

Smartwellness.eu/Skin.lt

‍