Kaitrines lemputes jau seniai pakeitėme ledʼinėmis, plastikinius maišelius – organinės medvilnės krepšiais ir krepšiukais, o nenatūralaus pluošto patalynę – natūralių audinių. Vietoj buitinės chemijos, kurios sudėtyje yra bent 10 proc. ūminiu poveikiu pasižyminčių medžiagų, kurios alergizuoja ir dirgina odą bei kenkia kvėpavimo sistemai, naudojame vis daugiau natūralių valiklių, kempines pakeitėme lufomis, – regis, viskas tviska švara ir tvarka. Tačiau kartais namų aplinka gali būti tokia toksiška, lyg kvėpuotum užsidėjęs plastikinį maišelį ant galvos, teigia sveikų namų instituto (angl. Healthy House Institute) įkūrėjas Johnas Boweris.

Kenksmingas medžiagas įprasta skirstyti į medžiagas, pažeidžiančias endokrininių liaukų veiklą, medžiagas, kurios išlieka aplinkoje ilgą laiką neskildamos, ir bioakumuliacines medžiagas, kurios kaupiasi mūsų organizme ir yra perduodamos iš kartos į kartą.

Kai kurios statybinės ir apdailos medžiagos turi švino ir pesticidų, kurie veikia centrinę nervų sistemą, gali sukelti astmos priepuolius ir net elgesio sutrikimus. J. Boweris ragina naudoti namų apdailai ir statybai kuo daugiau medžio (geriausiai žmogaus organizmo toleruojama klevo, buko, beržo, tuopos mediena, ypač jautriems asmenims tiktų raudonmedis, kedras), rinktis keramiką, akmenį, porcelianą. Tai netoksiškos ir „kvėpuojančios“ medžiagos.

Apsidairę po namus, tikrai rastume namų dekoro detalių, kurioms dažyti naudojami visai nedraugiški aplinkai dažai, lakai ir kt. toksiškos medžiagos. Neigiamą poveikį sveikatai gali turėti net ir tokie interjero akcentai, kaip kilimai, užuolaidos, sienų lipdukai ir apmušalai, net kai kurie baldai. Cheminiai junginiai ir toksinai, tokie kaip dioksinas, – toksiškiausias junginys planetoje – furanas ar polichroninti bifenilai (PCB) per odą patenka į kraujotaką. Namų orą teršia net sintetiniai audiniai, išstumdami natūralius – medvilnę, liną, vilną.

Įvairiems buitiniams popieriaus gaminiams pramonėje naudojama iki 100 tūkst. įvairiausių chemikalų. Štai toks nekaltas kasdieniame gyvenime naudojamas dalykas, kaip tualetinis popierius, sudėtyje gali turėti chloro. Mokslininkai seniai kalba apie milžinišką chloro žalą žmogaus organizmui. Chloras – labai agresyvi ir ėdi medžiaga. Įvairūs chloro junginiai ne tik dirgina odą, gali sukelti niežulį ir paraudimus. O kuo baltesnis tualetinis popierius – tuo jis toksiškesnis, nes tuo daugiau apdorojamas chloru ir kenkia labiausiai, nes tiesiogiai liečiasi su delikačiausiomis kūno vietomis, tad gali sudirginti jautrią jų odą, išbalansuoti jautriausių kūno vietų pH. Cheminiai junginiai su chloru gali sukelti net vėžinius susirgimus. Ypač pavojingi jie nėščiosioms, nes gali sutrikdyti natūralią vaisiaus raidą ir paskatinti išsigimimus. Norint sveikesnės ir tvaresnės alternatyvos, verta naudoti perdirbtą ir chloru neapdorotą, ne tokį baltą popierių, o dar geriau – išvis be jo išsiversti. Kaip tai įmanoma? Sveikesnių namų specialistai siūlo prisiminti tokį seną gerą išradimą kaip bidė.

Chloru ir formaldehidu apdirbami ir popieriniai rankšluosčiai, ir drėgnos kūdikių bei kosmetinės servetėlės, ir net kavos filtrai ar kartoninės pieno pakuotės.

Anot J. Bowerio, sukurti sveikesnius ir netoksiškus namus padėtų ir šios taisyklės:

Nevaikščioti namie su batais. Užtenka pavaikščioti lauke, kad prie bato priliptų paukščių ar kitų gyvūnų išmatų, pesticidais nupurkštų augalų ir kitokių teršalų, – visa tai parsinešame namo. Arizonos universitete buvo atliktas tyrimas, kurio išvada - viena pora batų nešioja ne tik mus, bet ir 421 tūkst. įvairių bakterijų, tarp jų – E. coli ar Serratia ficaria, galinčių sukelti kvėpavimo takų infekcijas. Prie batų prilimpa ir sveikatai labai žalingų ir vėžį galinčių sukelti kancerogenų nuo asfalto. Įsivaizduokite, jei tokiais batais pereiname per kilimą...

Naudoti natūralius valiklius. Amerikiečių mokslininkai tvarkymosi namuose vieną kartą per savaitę žalą kvėpavimo takams prilygino dvidešimčiai surūkytų cigarečių per dieną (ši išvada buvo publikuota Amerikos krūtinės ląstos draugijos leidinyje „American Journal of Respiratory and Critical Care Medicine“). Buitinei chemijai gaminti naudojama ir daug industrinių sveikatai žalingų chemikalų ir teršalų, pavyzdžiui, perchloratas, naudojamas baliklių, trąšų (ir fejerverkų) gamybai, tetrachloretilenas (perchloretilenas), naudojamas sausam drabužių valymui, dėmių ir kilimų ir apmušalų valikliuose. Langų, veidrodžių, virtuvės ir universaliuose valikliuose yra 2-butoksietanolio (etilenglikolio butilo eterio), kuris atpažįstamas iš salstelėjusio kvapo. Deja, nėra reikalavimų šią medžiagą nurodyti ant pakuotės.

Daugelį agresyvių valymo ir dezinfekavimo priemonių galima pakeisti mažiau toksiškomis ir pigiomis priemonėmis, pavyzdžiui, soda, actu, druska, citrinos sultimis, muilu ir pan. Renkantis valymo priemones verta nepamiršti, kad sveikatai mažiau kenkia priemonės (geriau – koncentruotos), neturinčios cheminių priedų (dažų, kvapiųjų medžiagų) ir chloro junginių. Gaminio biologinis skilimas aplinkoje (šis procesas vadinamas biodegradacija) turėtų būti ne mažiau kaip 90–95 proc.

Vietoj tefloninių – nerūdijančio plieno keptuvės. Neprisvylančios keptuvės turi cheminio junginio teflono, kuriam gaminti naudojamas cheminis junginys PFOA, kuris gali būti žalingas žmogaus sveikatai. Kur kas sveikiau naudoti nerūdyjančio plieno ar geležies lydinio keptuves ir puodus.

Beje, ir aplinkai, ir žmogaus organizmui nenaudingas ir kepimas aliejuje. Smilkant jį aukštoje temperatūroje, susidaro toksiški peroksidai, transriebiosios rūgštys, toks aliejus tampa ne tik nebenaudingas, bet net ir žalingas. Kaitinami augaliniai aliejai oksiduojasi ir virsta polimerais, kuriuos ne tik sunku nuvalyti nuo virtuvės paviršių, bet ir pašalinti iš plaučių. Kur kas sveikesnė alternatyva yra nerafinuotas kokosų aliejus, lydytas sviestas ar taukai. Be to, į buitines šiukšles ar nuotekas išpilamas naudotas aliejus yra itin taršus aplinkai, todėl kiekvienam mūsų į buities atliekų perdirbimo rutiną verta įtraukti ir šias toksiškas maisto ruošos liekanas.

Naudoti kuo mažiau plastiko. Per metus susidaro 335 mln. tonų plastiko atliekų, o į pasaulio vandenyną patenka apie 5 trilijonus įvairių plastiko produktų.Tarp pavojingiausių ir toksiškiausių chemikalų namuose – bisfenolis (BPA), dažniausiai aptinkamas plastikiniuose induose. Ši sintetinė medžiaga bisfenolis A veikia žmogaus endokrininę sistemą, jis ypač žalingas augančiam organizmui. Tad kai tik įmanoma, vengti plastikinių maisto pakuočių, maistinės plėvelės ir mikrobangų krosnelėje šildyti maistą stiklinėje taroje.

Valyti dulkes.  Kuo daugiau dulkių – tuo daugiau toksinų. Tokia yra tiesa. Paviršius, grindis geriausia valyti drėgnu skuduru – dulkių siurblys tik pakelia ir paskleidžia dulkes aplink. Valyti namams tinka ir vakuuminis siurblys, tik pasirūpinkite, kad jis turėtų reguliariai valomą HEPA filtrą.

Drėgmė ir pelėsis. Norint gyventi sveikiau, pravartu nuolat tikrinti oro drėgmę namuose. Visuomenės sveikatos saugos specialistai teigia, kad žmogaus savijautai idealus 40–45 proc. siekiantis oro drėgnumas. Per sausas oras silpnina kūno atsparumą kvėpavimo takų ligoms ir net padeda joms plisti. Tačiau kur kas labiau sveikatai kenkia per drėgnas oras. Be to, per didelė drėgmė padeda plisti įvairiems mikroorganizmams – pelėsiams, grybams ir bakterijoms. Pelėsis sukelia didžiausią pavojų sveikatai ir į aplinką išskiria genotoksininį ir kancerogeninį poveikį turinčių toksinų.

Valyti orą. Tinkamą oro kokybę namuose padeda užtikrinti dažnas patalpų vėdinimas. Su oro kokybės problema naujai statomuose būstuose padeda kovoti diegiamos autonominės rekuperacinės vėdinimo sistemos. Į patalpas patenkantis oras nuolat filtruojamas, tai irgi sumažina toksinų patekimą į vidų.

Tačiau valyti orą – tai ne tik reiškia reguliariai vėdinti kambarius. NASA nustatė, kad patalpų orą nuo kancerogeninių junginių (pavyzdžiui, benzeno ar formaldehidų) valo net kambariniai augalai, pavyzdžiui, kuokštiniai chlorofitai, ilgalapiai inkstpaparčiai, gebenės lipikės ir kt.

Smartwellness.eu

‍