Susimąstykime, kaip drabužis gali pasitarnauti sveikatai, arba priešingai, nepastebimai alinti organizmą. Ar rūbas – sveikas dėvėti, kartais pajuntame intuityviai, bet neretu atveju gali prireikti gilesnių žinių. Pirminis sufleris visuomet bus etiketėje identifikuotas audinys. Visa kita – prekės ženklo atsakomybės dėl gamybos proceso tvarumo, skaidrumo klausimas. Padiskutuokime, kokie audiniai yra netaršūs aplinkai ir draugiški žmogaus organizmui. Kaip pasirinkti ne tik, kas gražu akims, o tvaru bei draugiška sveikatai?

Oda – didžiausias žmogaus organas, jos paviršiuje esti tūkstančiai porų ir plaukų folikulų, pro kuriuos organizmas kvėpuoja, įsisavina drėgmę, išleidžia prakaitą, apsisaugo nuo dulkių, bakterijų. Oda, kaip ir drabužio audinys, atlieka daug funkcijų: reguliuoja kūno temperatūrą, saugo nuo dehidratacijos, praleidžia drėgmę, pasirūpina, kad neperkaistume, neperšaltume, būtume apsaugoti nuo sužeidimų ir skausmo. Taigi, kaip šiandien vis dažniau susimąstome, kokia mūsų kasdienio maisto sudėtis, lygiai taip pat dera pasidomėti, iš ko ir kaip pagamintas dėvimas rūbas.

„Manau, kiekvienas gydytojas dermatologas yra susidūręs su pacientų nusiskundimais dėl intensyvaus niežėjimo, odos jautrumo, paraudusių, išplitusių bėrimų galvos, veido, kūno bei galūnių odoje, – pastebi „Baltic Dermatology“ onkodermatologė Dailė Malinauskaitė. – Netinkami drabužiai, ypač sergant tam tikromis odos ir alerginėmis ligomis, gali paūminti ligos eigą ar išprovokuoti naujas reakcijas“. Tačiau niežulys, bėrimai, alergijos yra tik akivaizdūs netoleruotinų apdarų žalos padariniai – per odą į organizmą nuolat patenkančios toksiškos medžiagos pamažu, išoriškai nepastebimai nuodija iš vidaus.

Audinys – streso faktorius

Įdomu, jog audiniai gali lemti stresą arba padėti jo išvengti. Sintetinė, orui nepralaidi tekstilė sukelia niežulį, didina odos jautrumą taip keldama stresą visam organizmui. Pavyzdžiui, nailonas, lateksas ir net natūrali vilna kai kuriems žmonėms gali sukelti alergines reakcijas ar ilgainiui iššaukti tokias ligas kaip žvynelinė ar egzema. Cheminės audinio dalelės per poras patenka į organizmą ir nuolat didina jo toksiškumą – kelia lėtinį stresą, kuriam tapus nuolatine būsena, antinksčiai nebesugeba išskirti tinkamo kortizolio kiekio. Tai sukelia antinksčių nuovargio sindromą ir sumažina natūralų organizmo gebėjimą kovoti su stresu. Dėl to jaučiama energijos, dėmesio koncentravimo stoka, nemiga, nerimas, vidurių užkietėjimas, nekontroliuojamas svorio didėjimas, nesveiko maisto poreikis. Streso, taigi ir dirginančių drabužių, vengimas, yra itin svarbi tinkamo antinksčių funkcionavimo užtikrinimo dalis.

Dermatologė D. Malinauskaitė priduria, jog nerimą iššaukia ne tik disbalansas endokrininėje sistemoje, bet ir nuolatinis nepasitenkinimas dėl sudirgusios, išbertos, prastai atrodančios, niežinčios ar peršinčios odos. „Turintiems jautrią, sausą odą, sergantiems atopiniu dermatitu, akne, rekomenduojama vengti vilnonių, sintetinių, šiurkščių, orui nepralaidžių drabužių,“ – patirtimi dalijasi gydytoja.

Pavojaus ženklai etiketėje

Taigi etiketėje žymima medžiagos sudėtis pasufleruos, ar rūbas tiks ne tik mūsų įvaizdžiui, bet ir organizmui. Draugiški arba žalingi žmogui bei jį supančiai aplinkai gali būti tiek natūralūs, tiek sintetiniai audiniai. Poliesteris, nailonas ir kita sintetinė tekstilė yra perdirbtas naftos produktas – taigi jos gamyba ir dėvėjimas yra kenksmingi. Mokslininkai sutaria, jog sintetiniai pluoštai mikroskopiniu lygiu gali tarsi spygliuota viela ardyti paviršinį odos sluoksnį.

Alergines reakcijas dažniausiai iššaukia tekstilės gamybos bei apdirbimo procesuose naudojami formaldehidai, dervos, cheminiai dažai, klijai, įvairūs priedai ir rauginimo medžiagos. Taigi dažnai dėvėti pasirenkama, rodos, nekalta medvilnės-poliesterio kompozicija iš tiesų gali reikšti, jog audinys turi tūkstančius cheminių sudedamųjų elementų. Kita vertus, net ir natūralios medvilnės apdirbimo procese naudojami pesticidai yra taršūs bei žalingi žmogaus organizmui: gali sukelti galvos skausmą, niežulį, neigiamai veikti endokrininę sistemą, vaisingumą, lemti onkologinius susirgimus.

Taigi įrašas etiketėje „organic“ ženklina viltį, jog rūbas veikiausiai yra draugiškas žmogui ir aplinkai. Kodėl veikiausiai? Plačiai paskelbtoje Stokholmo universiteto studijoje teigiama, jog kartais net organinė medvilnė negarantuoja, jog drabužis nėra toksiškas. Audinio sudėtyje toksiškų medžiagų gali ir nebūti, tačiau jos gali atsirasti kaip šalutiniai produktai, pavyzdžiui, transportavimo procese. Tyrimo metu daugiausia toksinų rasta poliesteryje. Kai kurie tirti chemikalai iš audinio nepasišalina ilgą laiką, net ir išskalbus daugybę kartų. Ypač nedraugiška – itin lengvai valoma, dėmėms atspari, antimikrobinė tekstilė: jos apdirbime naudojamos stiprūs chemikalai, dažikliai, sunkieji metalai ir kt., kurie gali dirginti bronchus, sukelti vėžinius susirgimus; be to, teršia visą ekosistemą. Tokios informacijos, deja, nerasime etiketėje, užtat itin įmantrių savybių audinių patartina vengti.

„Svarbu pasidomėti, kur drabužis pagamintas, ar prekės ženklas skaidriai komunikuoja apie savo gamybos grandinę bei apdirbimui naudojamas medžiagas. Ekologiška sertifikuota tekstilė yra užauginta be kenksmingų, neteršiančių žemės ir aplinkos, kurioje auga augalai, chemikalų. Visos drabužių prekės ženklo ABOUT medžiagos yra išmezgamos čia, Lietuvoje, pirmajame pasaulyje fabrike, įgyvendinusiame „Greenpeace" aplinkosauginius reikalavimus. Čia pat vyksta ir visi kiti rūbo gamybos procesai: dažymas, marginimas, sukirpimas, siuvimas, pakavimas, ženklinimas,“ – sako „Aboutwear.com“ vadovė Giedrė Vilkė.  – Toks vertikaliai integruotas verslo modelis šiais laikais yra unikalus. Paprastai kūrybos, gamybos, sandėliavimo ir administravimo procesai vyksta vienas nuo kito nutolusiuose kraštuose, o tai, žinoma, nėra tvaru. Konsoliduojant daugumą procesų vienoje vietoje, išvengiama papildomo transportavimo, neišskiriamas CO2, sukeliantis šiltnamio efektą. Taip pat sutaupoma laiko, užtikrinama geresnė kokybės priežiūra.“

Leiskite odai kvėpuoti

Oda yra didžiausias atliekų iš žmogaus kūno šalinimo mechanizmas, kuris, išskirdamas prakaitą per poras ir prakaito liaukas, detoksikuoja organizmą. Sintetinės, orui nepralaidžios medžiagos išreguliuoja natūralią kūno temperatūrą, sukelia lėtinį stresą, o tai, jau minėjome, išbalansuoja streso atsako sistemos detoksikacijos grandinę ir silpnina imunitetą. Taigi dėvėdami netinkamus audinius blokuojame natūralų organizmo detoksikacijos procesą.

Tuo tarpu natūralios, tvariai apdirbtos medžiagos užtikrins tinkamą odos kvėpavimą bei kūno temperatūros balansą. Rinkoje jau apstu inovatyvių, išmanių drabužių, kurie „stebi“ organizmo būklę ir pritaiko šilumos lygį, priklausomai nuo oro temperatūros bei kūno poreikio: kai žmogui karšta, audinys leidžia patekti daugiau oro, o kuomet šalta – užsiveria ir sukuria šilumos bloką. Tokio tipo tekstilė plačiai pritaikoma specializuotoje karių, atletų, lauko darbininkų aprangoje. Yra sukurta ir papildomai drėkinančių apdarų: pavyzdžiui, marškinėliai, skarelės, į kurių sudėtį įeina kolagenas bei peptidai – odą stiprinantys, saugantys, minkštinantys elementai. Panašias funkcijas deklaruoja ir drabužių, dažytų ajurvedinėmis žolelėmis gamintojai.

UV apsaugos, pH ir spalvų kodai

Daugeliui žinomas žalingas ultravioletinių saulės spindulių poveikis. Drabužiai fiziškai blokuoja UV spindulius, kad jie neprasiskverbtų į odą: geriausiai apsaugo tankaus mezgimo, tamsių spalvų audiniai, o kuo šviesesnė spalva ir laisvesnis audimas, tuo mažesnė apsauga nuo saulės. Kalbant apie inovacijas, rinkoje jau paplitusi tekstilė su papildoma apsauga, paženklinta UPF etikete. Sumanus sprendimas įprastiems drabužiams – skalbikliai su apsauga nuo UV spinduliuotės.

Pastaraisiais metais pasaulinės pandemijos kontekste, iškilo unikali mados tendencija – vadinamoji dopamino apranga („dopamine dressing“). Mokslininkai sutartinai byloja, jog ryškios spalvos spinduliuoja laimę ir džiaugsmą, nes žiūrint į jas smegenyse suintensyvėja laimės hormono seratonino gamyba. Ryškūs rūbai, aplinkinius nuteikiantys pakiliau, pozityviau – atsakas pandemijos nerimui ir negatyvui.

Vis tik žmogaus kūnui sveikiausi – natūralių, nedažytų audinių drabužiai. Kai kurie teigia, kad antru sveikesniu pasirinkimu laikoma šviesių spalvų tekstilė, nes tamsiems, giliems atspalviams išgauti reikia stipresnių dažų (jau aptarėme, jog cheminės medžiagos gali sukelti sveikatos problemų: kvėpavimo sutrikimus, inkstų nepakankamumą ir kt.). Tačiau prekės ženklo ABOUT vadovė G. Vilkė aiškina, jog viskas dar sudėtingiau: „Nors tamsios spalvos pluoštas savyje turi išlaikyti didesnį dažų kiekį, šviesesnėms spalvoms dažniausiai naudojami papildomi apdorojimo chemikalais procesai – atvirinimas ir balinimas, ko paprastai nedarome tamsioms medžiagoms. O galiausiai, po visų procesų, nepriklausomai kokios spalvos audinys, daroma neutralizacija, kurios metu dėl sąlyčio su žmogaus oda koreguojamas jo pH. Sveikos odos pH yra apie 5,5, todėl gaminiai, turintys mažesnį arba didesnį pH, gali dirginti, sukelti niežulį, oda gali tapti mažiau atspari bakterijoms ir t.t. Tekstilės, tiesiogiai besiliečiančios prie kūno pH turi būti 4-8,5, o neturinčios tiesioginio kontakto su oda – 4-9.“

Sveikatinantys audiniai

Šiandien sveikiausiu pasirinkimu laikomi tvarūs, natūralūs, augalinės kilmės audiniai: organinė ar perdirbta medvilnė, organinis kanapių pluoštas, linas ar bambukas, kamštinė žaliava ir kt. Tvariomis bei daugeliu atveju žmogaus organizmui draugiškomis laikomos ir pusiau sintetinės medžiagos: iš celiuliozės gaminamas liocelis, bambuko liocelis, veganiška obuolių oda, pinateksas (ananasų žaliavų oda) ir kt. Šios tekstilės rūšys yra biologiškai skaidžios, atsparios vandeniui, kvėpuojančios, be to, itin patvarios nešioti.

Kuo organinė medvilnė skiriasi nuo paprastos? Įprasto apdirbimo procese medvilnė purškiama insekticidais, naudojamos sunkios cheminės medžiagos, įskaitant kancerogeninius dažus, kurie per poras gali prasiskverbti į odą ir nusėsti organizme, sukeldami sveikatos problemų. Apdirbant organinę medvilnę nenaudojami stiprūs chemikalai, todėl geriausia ieškoti ekologiškų ir natūraliai dažytų medvilninių audinių. Jie yra švelnūs, tinka itin jautiai odai, taip pat – turintiems kvėpavimo sistemos sutrikimų. Vis dažniau drabužių pramonėje naudojama perdirbta medvilnė, gaminama iš postindustrinių arba po vartojimo atlikusių žaliavų. Ji yra etiška, nes padeda išvengti mados atliekų patekimo į sąvartyną, tačiau keblu žinoti, ar perdirbus žaliava bus gryna ar turės priemaišų.

Natūralaus lino pluošto audinys yra vienas sveikiausių pasirinkimų: apsaugo odą nuo toksinų, dulkių, saulės spinduliuotės poveikį sumažina apie 50%. Linas yra antibakterinis, hipoalerginis, turi antistatinių savybių, prisitaiko prie kūno temperatūros, gerai sugeria drėgmę. Be to, tvaresnis nei medvilnė, nes gali augti su minimaliomis drėkinimo, trąšų sąnaudomis, natūraliai atbaido vabzdžius, todėl nereikia naudoti pesticidų.

Bambuko pluoštas – pats savaime antibakterinis, pralaidus orui, kvapo nesugeriantis audinys, tad lengvai ir greitai pašalina prakaitą bei drėgmę, leidžia odai išlikti  sausai, nekemša porų. Bambukas pašalina 5 kartus daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, todėl jo nereikia atsodinti (nuimant derlių augalas nepažeidžiamas), taip pat tręšti pesticidais. Tai – vienas greičiausiai augančių augalų planetoje, kuris gali išgyventi vien iš lietaus. Tačiau bambuko žaliava pasitaiko ir netvari bei tarši: ją apdorojant naudojama daug chemikalų; tik uždaro ciklo bambuko liocelis gaminamas naudojant minimaliai toksiškų cheminių medžiagų.

Kanapės yra tampriausias iš visų augalinių pluoštų, tad jų audinys – patvarus, ilgai nesusidėvintis. Su laiku jis tampa vis minkštesnis, be to, šiltesnis už vilną, itin pralaidus orui, oda po juo kvėpuoja. Kanapių tekstilė išlaiko spalvą ilgiau nei kiti audiniai, taigi jos dažymui sunaudojama mažiau chemikalų. Šis audinys apsaugo nuo saulės, turi antimikrobinių savybių.

Šilkas tinkamas jautriausios odos žmonėms dėl savo sudėtyje esančios natūralios proteino struktūros. Jis gerai sugeria drėgmę, natūraliai prisitaiko prie kūno temperatūros, efektyviai saugo nuo dulkių ir bakterijų, yra lengvas bei švelnus, todėl ypač tinkamas turintiems probleminę, hipoalerginę odą ar egzemą, taip pat po chemoterapinio gydymo.

Tvarumo įkvėptos inovacijos

Žmogaus organizmui bei aplinkai draugiška gali būti ir tam tikrų sintetinių priemaišų turinti tekstilė. Pavyzdžiui, liocelis – pusiau sintetinis, celiuliozinis audinys, pagamintas iš medienos minkštimo, bet švelnus, malonus liesti. Jis gerai sugeria drėgmę, yra antibakterinis, tinkamas jautriai odai, lengvai dažomas, todėl jo gamybai sunaudojama mažiau dažų, chemikalų.  

„Pagrindinė ABOUT drabužių medžiaga gaunama sumaišius maisto pramonės atliekas su organine medvilne arba su Tencel™ modalu. Naudojamos sojos aliejaus išspaudos, kurios atsidurtų savartyne, jei ne inovatyvi technologija, leidžianti perdirbti sojos atliekų baltymą į tekstilinį verpalą,“ – aiškina prekės ženklo atstovė G. Vilkė. – Tencel™ modalas yra celiuliozinis pluoštas, išgaunamas iš bukmedžių, augančių Austrijoje bei aplinkinėse Europos šalyse. Ženklas Tencel™ žymi patentuotą, austrų gamintojo „Lenzing“ gaminamą modalą, kuris pasižymi tuo, kad žaliavai naudojama tik pagal atsakingos miškinininkystės principus gaunama mediena (iš krituolių, sergančių medžių ir pan.), o verpalo gamybos procese suvartojama mažiau vandens ir energijos, nei gaminant įprastą modalą ar kitą celiuliozinį pluoštą. Be to, Tencel™ gamyba vyksta „uždaros kilpos sistemoje“, kur galima pakartotinai panaudoti iki 99,5 % tirpiklių.“

Lenzing™ prekės ženklas sukūrė ir naujo tipo viskozę – EcoVero™. Šie pluoštai gaunami iš įvairių tvarių medienos bei plaušienos šaltinių: dėl 50% mažiau, nei įprasta, išmetamų teršalų ir sunaudojamo vandens, atitinka aukščiausius aplinkosaugos standartus.

Tvarioms, ekologiškoms, aplinkai ir žmogui draugiškoms mados alternatyvoms sparčiai kuriamos inovatyvios medžiagos. Jau užsiminėme apie veganiškas, iš obuolių ar ananasų maisto pramonės atliekų gaminamas odas, etiketėje žymimas „Apple Leather“, „Piñatex“ vardais, gal kiek rečiau išgirdime ar išvysime SCOBY (Symbiotic Culture of Bacteria and Yeast) odos pavadinimą, kuri gaminama iš tų pačių gyvų kultūrų, kaip ir kombučios gėrimai. Verpalai S.CAFE yra išgaunami iš maltų kavos pupelių žaliavų, kurių produktai – itin greitai džiūsta ir suteikia natūralią UV apsaugą. Japoniškas QMONOS audinys sukurtas iš mikrobų bei voro šilko genų. „Brewed Protein“ yra šilkinis baltyminis pluoštas, susidarantis fermentuojant augalinės kilmės biomasę. Jį galima perdirbti į plonas šilko sruogas, į kašmyrą panašius siūlus arba sukietinti į dervą, primenančią vėžlio kiautą. Nors praktikoje toks audinys itin retas, rinkoje jau pasirodė iš jo sukurta „The North Face“ striukė „The Moon Parka“.

Jei sveika, vadinasi tvaru?

Panašu, kad taip: jei gaminys yra sveikas žmogaus kūnui, reiškia, nekenksmingas ir planetai. Džiugu, kad tokius rūbus gamina ne tik prabangos prekės ženklai, bet ir greitosios mados industrija. „Viskas, kas perdirbta ir ekologiška prisideda prie neigiamo žmogaus veiklos poveikio aplinkai mažinimo, o tai įtakoja ir mūsų sveikatą. Tačiau gilinantis detaliau į konkrečius pluoštus bei specifinį jų poveikį mūsų sveikatai, iškyla daugiau aplinkybių, kurias naudinga žinoti. Pavyzdžiui, drabužiai iš sintetinių audinių, nesvarbu perdirbtų ar ne, daug dažniau sukelia alergijas, nei natūralių pluoštų. Jie mažiau „kvėpuoja“, todėl susidaro palanki terpė bakterijoms ir grybeliui atsirasti, – aiškina G. Vilkė. – Skalbiant sintetinius drabužius išsiskiria mikroplastiko dalelės, kurios patenka į jūras, vandenynus ir grįžta į mūsų organizmą kartu su maistu bei vandeniu.“ Onkodermatologės D. Malinauskaitės nuomone, odai draugiškiausi audiniai – natūrali medvilnė ir linas. Ypač atidžiai gydytoja siūlo rinktis drabužius vaikams.

Taigi apibendrinant, saugiausia rinktis audinius, pagamintus iš natūralių, augalinės kilmės pluoštų, tokių, kuriems išgauti sunaudojama kuo mažiau naujų medžių ar augalų resursų, juos kultivuojant cheminėmis trąšomis bei pesticidais nealinamas dirvožemis.

‍

Autorystė: Smartwellness.eu

‍